- išmitrėti
- išmitrė́ti vksm. Išmitrė́jo vaiki̇̀nas, sunkù bepaži̇̀nti.
.
.
išmitrėti — intr. pasidaryti mitresniam: Esu išmitrėjęs eiti, kad sulysau po ligos Ggr. Jį sunku buvo bepažinti: išmitrėjo, išsimiklino rš. mitrėti; išmitrėti; pramitrėti; sumitrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pramitrėti — intr. kiek išmitrėti: Pramitrėjusi jūso mergaitė, galia stoti už mergą Šts. mitrėti; išmitrėti; pramitrėti; sumitrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sumitrėti — žr. išmitrėti: Staiga ji sumitrėjo rš. mitrėti; išmitrėti; pramitrėti; sumitrėti … Dictionary of the Lithuanian Language